- rankpelnis
- rañkpelnis, -ė smob. (1) Ub, Krp, Nmš, Klp, rankpelnỹs, -ė̃ (3b) K, BŽ488; M, N amatininkas, padienis darbininkas: Dailidė, kurpius, siuvėjas, staliorius yra rañkpelniai J. Tėvelis rañkpelnis buvo, vaikų daug Pp. Anos vyras rankpelnis, eina uždarbiaudamas Vkš. Mūsų šuilės prybutyj susiėjo vakar dvi rankpelni moteri LC1887,30. Gaišta su tuomi ir viltis mažamjam amatininkui ir rankpelniui kada norint palikti meistru A1884,302. Turime pakelti susipratimą mūsų krašto žmonių rankpelnių rš. Visus savo turtus paskirsiu rankpelnių ir artojų mokymui Š. ║ kas pelno duoną: Rañkpelnį turėjo gerą, paėdusi buvo DūnŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.